Roma nuo miesto iki karalystės 7 kl.

​Romos miesto atsiradimas siejamas su legenda apie brolius dvynius Romulą ir Remą, karaliaus Numitoro vaikaičius. Nedoras karaliaus brolis paleido naujagimius pintinėje į Tiberio upę. Tačiau kūdikiai išsigelbėjo, kelias dienas juos žindė vilkė, o paskui juos rado ir išaugino piemuo. Įkūręs Romą 753 m.iki Kr. ir pavadinęs ją savo vardu, Romulas nužudė brolį Remą ir tapo pirmuoju karaliumi. Po Romulo buvo dar šeši karaliai.

​Romos miestas turėjo patogią geografinę padėtį:

• ​prekybos kelių sankirta;

• ​apylinkėse derlingos lygumos;

• ​netolimose pelkėse išgaunama druska;

• ​Romą iš visų pusių supo kalvos

• ​šalia tekėjo upė - Tiberis;

• ​netoli buvo ir jūra.

Į šiaurę nuo Romos gyveno etruskų gentis. Jų gyvenimo būdas padarė didelę įtaką romėnams. Etruskai pastatė pirmąsias šventyklas, turėjo savo raštą, mūrinius namus, įrengė centrinę miesto aikštę - forumą-politinio, prekybinio, visuomeninio gyvenimo centrą, akvedukus, kuriais į miestą tekėjo vanduo.

​