Roliai

Mokymosi uždaviniai ir vertinimo kriterijai (I)

•Aiškintis, kokie svarbiausi roplių požymiai.

Apibūdinti išorinius roplių sandaros požymius, kvėpavimo organų ir kraujotakos sistemas

Apibūdinti, kaip ropliai dauginasi bei vystosi.

Mokymosi uždaviniai ir vertinimo kriterijai (II)

• Aiškintis, kokie ropliai gyvena Lietuvoje ir kuo jie svarbūs gamtai.

Pateikti 3-4 Lietuvoje gyvenančių roplių pavyzdžius.

Apibūdinti roplių svarbą gamtoje

Ropliai Lietuvoje

Vikrusis driežas

- Aptinkamas sausose smėlingose

vietose.

- Patino pilvelis pavasarį nusidažo

ryškiai žalia spalva, viliojančia
pateles.

- Šis driežas užauga iki 25 cm ilgio.

Gyvavedis driežas

- Aptinkamas drėgnose pelkėtose

vietose, vandens telkinių
pakrantėse.

- Patinų pilvas oranžinis, o patelių žalsvas arba gelsvas.

- Gyvavedis driežas užauga iki 15-18 cm ilgio

Trapusis gluodenas

-dar vadinamas varine gyvate,
aptinkamas miškuose.
Šis roplys užauga iki 60 cm ilgio,
neturi kojų.
Priešingai negu gyvatė, gluodenas
gali nusilaužti uodegą, kuri,
praėjus kiek laiko , atauga.
Tai vadinama regeneracija.

Paprastoji angis

- Vienintelė Lietuvoje aptinkama nuodinga gyvatė.

- Ji gyvena drėgnuose miškuose, pamiškėse, paežerėse ir kitur,
mėgsta šiltas ir saulėtas vietas.

- Jos skiriamasis požymis – zigzago formos juosta ant nugaros.

Balinis vėžlys

- Pietų Lietuvoje dumblėtuose tvenkiniuose ir durpingose
balose aptinkamas balinis vėžlys.

- Užauga iki 28 cm ilgio.
- Kūnas tamsus, ant galvos ir kojų
yra geltonų dėmių.

Prisitaikymas gyventi sausumoje

1. Jų plaučiai gerai išsivystę

2. Odą

dengia

raginiai

žvynai,

saugantys

nuo

išdžiūvimo,

sužalojimų.

3. Bekojai

ropliai

šliaužia

vingiuodami,

o

kiti-

juda

išsivysčiusiomis

keturiomis

kojomis.

Kvėpavimo ir
kraujotakos
sistemos (I)

Kvėpavimo ir
kraujotakos
sistemos (II)

Dauginimasis ir vystymasis (I)

1. Poruojantis patinas į patelės kūną suleidžia lytinių ląstelių –
spermatozoidų. Jie patelės organizme
susilieja su kiaušialąstėmis. Tai -
vidiniu apvaisinimu.

2. Iš apvaisintų kiaušialąsčių patelės viduje susidaro kiaušiniai. Odiška
danga saugo kiaušinius nuo
išdžiūvimo. Patelės iškasa duobę, į
kurią padeda kiaušinius ir juos užkasa.

3. Kai kurie ropliai yra gyvavedžiai. Šių roplių patelės kiaušinius nešioja kūne, kol išsivysto jaunikliai. Šie išsirita, kiaušiniams patekus į išorę.

4. Smėlyje užkastus kiaušinius šildo saulė. Kiaušiniuose yra maisto medžiagų, reikalingų jaunikliams vystytis. Išsivystę jaunikliai išsirita iš kiaušinių

Dauginimasis ir vystymasis (II)

Gyvavedystė

-kai kurie Lietuvoje gyvenantys ropliai yra gyvavedžiai: paprastoji angis, gluodenas ir gyvavedis driežas.

- Šių roplių patelės kiaušinius nešioja kūne, kol išsivysto jaunikliai. Jie išsirita, kiaušiniams patekus į išorę.

Roplių vaidmuo gamtoje

• Ropliai, misdami kitais gyvūnais, reguliuoja jų gausą gamtoje.

• Jie yra ir kitų gyvūnų grobis.

Svarbiausia

• Ropliai prisitaikę gyventi sausumoje: plaučiai gerai išsivystę, odą dengia raginiai žvynai, saugantys nuo išdžiūvimo.

• Ropliai turi du kraujo apytakos ratus. Vienu ratu kraujas teka iš širdies į plaučius ir atgal, o kitu- iš širdies į kitus organus, audinius ir atgal į širdį.

• Misdami kitais gyvūnais, reguliuoja jų gausą gamtoje, jie – grobis kitiems gyvūnams.

• Jie dauginasi bei vystosi sausumoje. Po vidinio apvaisinimo patelės iškas duobutes, į kurias deda kiaušinius, iš kurių vėliau išsirita jaunikliai.

• Kai kurie ropliai yra gyvavedžiai – patelės nededa kiaušinių, bet nešioja kūne, kol išsivysto jaunikliai.