Prie pagrindinio sakinio dėmens jungiamas šalutinis dėmuo, atsakantis į klausimą kas?

​Šalutinis veiksnio dėmuo

Sakinio dalis, atsakanti į klausimą kas? ir žyminti sakinio veikėją (asmenį, daiktą, reiškinį).

Veiksnys

Kaip šalutiniai sakiniai susiję su sakinio dalimis?

Kaip jungiamas šalutinis veiksnio dėmuo?

1. Buvo aišku, kad ledas dar plonas.

2. ​Kas kitam kelią šviečia, tas ir pats gerai mato.

3. Buvo girdėti, kaip kažkas krebžda.

​Pavyzdžiai

1. Jungtukais: kad, jog, ar;

2. Įvardžiais: kas, koks, kuris;

3. Prieveiksmiais: kur, kodėl, kaip.

Kas ieško, tas randa. (Kas randa? – kas ieško.)

​2. Sukonkretina pagrindinio dėmens veiksnį, išreikštą parodomuoju įvardžiu tas.

Netrukus paaiškėjo, kas čia dedasi. (Kas paaiškėjo? – kas čia dedasi.)

1. Atstoja pagrindinio dėmens veiksnį.

Šalutinio veiksnio dėmens funkcijos

Kodėl pagrindiniame dėmenyje nėra veiksnio?

Sudėtinių prijungiamųjų sakinių, kurių šalutinis dėmuo atstoja pagrindinio dėmens veiksnį, pagrindinio dėmens tarinys dažniausiai reiškiamas veiksmažodžių paaiškėti, atsitikti, atrodyti, rodytis, rūpėti, patikti trečiojo asmens formomis, bendratimis matyti, girdėti – vienomis arba sutapusiomis su veiksmažodžio būti trečiojo asmens forma (yra girdėti, buvo matyti). Pagrindinio dėmens tarinys gali būti pasakytas neveikiamųjų dalyvių ir būdvardžių nederinamąja forma (aišku, įdomu, sakyta, nesuprantama, žinoma).