Kodėl kinta metų laikai?

Žemės metai – tai laikas, per kurį Žemė vieną kartą apskrieja aplink Saulę milžiniška, maždaug milijardo kilometrų ilgio apskritimo formos linija. Skriedama apie 30 kilometrų per sekundę (daugiau kaip 100 000 kilometrų per valandą) greičiu, Žemė „apibėga“ aplink Saulę per tris šimtus šešiasdešimt penkias ir ketvirtį paros (365 paras ir 6 valandas). Šis laikotarpis vadinamas Žemės metais. 

Žemė aplink Saulę apsisuka apytiksliai per 365,25 paros (365 paras ir 6 valandas). Per ketverius metus iš tų papildomų 6 valandų susidaro dar viena para, todėl tie metai turi 366 dienas. Jie vadinami keliamaisiais metais. Keliamieji metai dalijasi iš keturių. Pavyzdžiui, 2008 metai – keliamieji metai. Keliamaisiais metais vasario mėnuo turi ne 28 dienas, o viena diena daugiau – 29 dienas.

Saulėgrįža vadinami du laiko momentai žiemą ir vasarą: vasaros saulėgrįža ir žiemos saulėgrįža. Vasaros saulėgrįža Šiaurės pusrutulio gyventojai laiko birželio 22 d. Tai yra astronominės vasaros pradžia, ta diena yra ilgiausia metų diena, o naktis – trumpiausia metų naktis. Pietų pusrutulio gyventojams birželio 22-osios naktis būna ilgiausia, o diena – trumpiausia, tai jie laiko astronominės žiemos pradžia.

Po birželio 22 d. Saulė „apsigręžia“ ir Šiaurės pusrutulyje ima trumpinti savo dienos kelią – dienos pradeda trumpėti, o naktys ilgėti. Šiaurės ašigalyje Saulė nenusileidžia, o Pietų ašigalyje visiškai nepasirodo virš horizonto. Žiemos saulėgrįža Šiaurės pusrutulio gyventojams yra gruodžio 22 d. – tai astronominės žiemos pradžia. Saulės kelias virš horizonto būna trumpiausias, naktis – ilgiausia, o diena – trumpiausia. Pietų pusrutulio gyventojams atvirkščiai: naktis – trumpiausia, o diena – ilgiausia.