Vasaros švetės

dárbo dainos, dainuojamosios tautosakos žanras. Darbo dainos susijusios su namų, žemės ūkio ir kitais darbais, medžiokle, žvejyba. Dalis darbo dainų priklauso apeiginei tautosakai.

Viena laukiamiausių ir populiariausių vasaros švenčių, kitaip dar vadinamos Rasos švente, Rasomis, Kupolinėmis.

Šiais laikais jau daug rečiau sutinkama Joninių tradicija – kupolinės puokštės rinkimas. Kupolėmis vadintos ramunės, jonažolės, mėlynai ir geltonai žydintys žolynai. Puokštes rinkdavo ne tik merginos, bet ir vaikinai, o surinktos gėlės buvo naudojamos ateičiai spėti.

ieškojimas – viena populiariausių iki šių dienų išlikusių senųjų tradicijų. Paparčio žiedas – žinių ir aiškiaregystės simbolis. Tikima, jog jis pražįsta tik vienai akimirkai – lygiai vidurnaktį, o radęs šį žiedą tampa visažinis. Pagal senuosius papročius, žiedo ieškoti reikėdavo vienam ir visiškoje tyloje, tačiau šiais laikais, artėjant vidurnakčiui, į romantišką pasivaikščiojimą paslaptingojo stebuklo beieškant vis dažniau leidžiasi poros. Kas žino, gal šiais metais šį stebuklingą žiedą atrasti pavyks būtent tau?

Dar viena iki mūsų dienų išgyvenusi Joninių šventės tradicija – vainikų plukdymas. Anksčiau buvo tikėta, jog trumpiausią metų naktį vanduo pasižymi ypač stipriomis magiškomis galiomis, o vainikėlių plukdymas parodo įsimylėjėlių ateitį.

kai kur degintas ir besisukantis ratas, saulės simbolis. Taip pat paplitusi jaunuolių šokinėjimo per Joninių laužą tradicija (pvz., Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje). Tai tiek drąsos išbandymas, tiek prietaras, kad peršokimas per laužą išvalo, apsaugo nuo ligų. Tikėta, kad kuo daugiau šokančių per laužą, tuo poveikis didesnis, o jei per laužą šoks pora tai ji netrukus susituoks.

Nors Joninių naktis ir labai trumpa, tik stipriausieji lieka sutikti aušros. Senovėje buvo manoma, jog tie, kurie trumpiausią vasaros naktį praleidžia būdami gamtoje, o ne miegodami, visus metus nestokos sveikatos ir jėgų. Tikima, jog ypatingos stiprybės pasisemti buvo galima braidant rytinėse rasose, o drąsiausieji jose netgi „maudydavosi“ – voliodavosi po rasotą žolę. Braidymas po ryto rasą – labai žaismingas ir smagus paprotys, kuris kartu ir atgaivins, ir prablaškys po ilgos šventinės nakties.

Kupolio rože, kupolijyte, /2

Kupolio rože, kupolijyte./2

Kupolio rože, o kur buvai, Jonai? /2

Kupolio rože, kupolijyte. /2

Kupolio rože, o kur užtrukai? /2

Kupolio rože, kupolijyte. /2

Kupolio rože, rugeliu lauke. /2

Kupolio rože, kupolijyte. /2

Kupolio rože, o ka dirbai, Jonai? /2

Kupolio rože, kupolijyte. /2

Kupolio rože, kupolius roviau. /2

Kupolio rože, kupolijyte. /2

Kupolio rože, glabelius kroviau. /2

Kupolio rože, kupolijyte. /2

Kupolio rože, o kur buvai, Jonai? /2

Kupolio rože, kupolijyte. /2

Kupolio rože, turgely buvau. /2

Kupolio rože, kupolijyte. /2

Kupolio rože, ka pirkai, Jonai? /2

- Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena ir švenčiama liepos 6 dieną. 1253 m. liepos 6-ąją dieną buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.

Žolìnė (Žõlinė) švenčiama rugpjūčio 15 d. Dar vadinama Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmėmis.

Trumpai tariant Žolinė yra padėkos už derlių šventė, o dėkojama Motinai Žemei, deivei Žemynai. Latviai panašiu metu pagerbia deivę Marą, kuri yra atitikmuo mūsiškos Žemynos.

Tu gervela, ladoto, ladoto, ladoto,

Nusiskriski, ladoto, ladoto, ladoto,

Unt kvietienų, ladoto, ladoto, ladoto,

Pasiimki, ladoto, ladoto, ladoto,

Kviečio grūdų, ladoto, ladoto, ladoto,

Ir palasik, ladoto, ladoto, ladoto,

Savo vaikus, ladoto, ladoto, ladoto

...

paskutinis klausimas