Meninės raiškos priemonės

Akmenėlis turi šaltą širdį.

Juoda katė perbėgo per kelią.

Pakelėje žolė augo labai greitai.

Statula buvo aukšta kaip namas.

Ąžuolai siūbavo vėtroje.

Augo girioj ąžuolėlis.

Merginai iš skausmo plyšo širdis.

Šis aparatas matuoja širdies darbą.

Praeivių akis džiugino žaliaskarė eglė.

Jūra ošė, bangavo, siautėjo.

Aukso žiedelį pargabeno jaunasis bernelis.

Kačiukai miaukė prašydami pieno.

Gražuolė garsiai nusikvatojo.

Vaikai skuodė lyg akis išdegę.

Jis juto kankinantį alkį.

Jis klausėsi ausis ištempęs.

Mokinys gliaudė matematikos uždavinius kaip riešutus.

Mokinys skaitė garsiai ir aiškiai.

Pūkelis buvo lengvas it debesėlis.

Mergaitė pasibaisėjo tuo, ką išvydo veidrodyje.

Jau saulelė atkopdama budimo svietą...

Saulė nusišypsojo, kildama į dangų.

Mažojo princo planetoje augo gerosios žolės ir blogosios piktžolės.

Pamoka buvo verta to vargo, kurį mes įdėjome.