Egiptologija – istorijos
mokslo šaka, tyrinėjanti
Senovės Egipto istoriją,
kalbą, kultūrą.

1799 m. prancūzų
karvedžio Napoleono
Bonaparto žygių į Egiptą
metu jo kariai rado ir
pargabeno Rozetės
akmenį. Jis buvo raktas
iššifruojant hieroglifus.

Egiptiečiai statėsi namus tam, kad apsisaugotų
nuo kaitrios saulės, vėjo, nakties šalčio. Namai
buvo statomi iš degto dumblo ir molio plytų,
palmių bei papirusų stiebų, o stogus dengdavo
palmių lapais, nendrėmis ar šiaudais.

Egiptiečiai augino
javus, daržoves,
vaisius. Jaučius ir
karves augino dėl
darbo jėgos bei karvių
duodamo pieno.
Valgymui egiptiečiai
augino ožkas, avis,
kiaules, žąsis, taip pat,
žvejodavo.

Amatininkai

ir

pirkliai

gyveno

geriau

už

žemdirbius. Ypač juvelyrai, prabangių indų
gamintojai, nagingi dailidės bei su užsienio
šalimis prekiaujantys pirkliai. Jie į valstybės iždą
mokėjo mokesčius iš kurių buvo išlaikomi
valdininkai, žyniai, faraonas bei kariuomenė.

Senovės Egipte šeima buvo
kuriama pasirašant vedybų
sutartį. Vyrui buvo galima
turėti kelias žmonas su
sąlyga, kad galės jas
išlaikyti.

Berniukai ir mergaitės
šeimoje buvo vertinami
vienodai, bet auklėjami
skirtingai. Berniukai turėjo
įgyti profesiją, o mergaitės
išmokti namų ruošos
darbų.

Užduotys:
p. 73, šaltinis 2,
p. 79, šaltiniai 1, 2.