​

Georgas Frydrichas Hendelis  (Georg Friedrich Händel, 1685−1759) išgarsėjo savo teatrinio stiliaus kūriniais (operomis ir oratorijomis), o jo muzikai įtakos turėjo vokiečių, italų, anglų ir prancūzų kompozitorių kūriniai.

​

​Biografija

​

Hendelis gimė Halėje, kirpėjo šeimoje. Muzikos mokėsi pas vietinį vargonininką, vėliau buvo įstojęs mokytis į Halės universiteto Teisės fakultetą. Būdamas aštuoniolikos, buvo paskirtas katedros vargonininku, tačiau galimybė tapti bažnyčios muziku jo neviliojo.

​

Devyniolikos jis išvyko į Hamburgą, to meto vokiečių operos centrą. Ten griežė smuiku operos teatro orkestre, tapo orkestro dirigentu. Hamburge sukūrė savo pirmąją operą („Almira“). Susižavėjęs šiuo muzikos žanru Hendelis išvyko į operos tėvynę Italiją, kur toliau mokėsi, bendravo su žymiausiais to meto italų operos kūrėjais. Italijoje praleido beveik ketverius metus.​

​Trumpam grįžęs į Vokietiją, Hendelis gavo kvietimą atvykti į Londoną. Čia jį puikiai priėmė Anglijos karalienė ir aukštuomenė. Hendelis tapo įkurto nuolat veikiančio teatro vadovu, kuriame buvo statomos jo operos. Tokia sėkmė tęsėsi beveik porą dešimtmečių (1719−1737). Vėliau itališka opera Anglijoje tapo nepopuliari.

​Hendelis ėmė daugiau rašyti orkestrinės ir klavesino muzikos. O netrukus pabandė vėl kurti oratorijas (pirmąsias sukūrė Italijoje). Oratorijos, parašytos tekstu iš Biblijos anglų kalba, labai patiko anglų klausytojams.

​1751 m. pradėjo sparčiai silpti Hendelio regėjimas. Netrukus kompozitorius apako. Kai jis mirė, į laidotuves susirinko tūkstančiai anglų. Hendelis buvo palaidotas greta Anglijos karalių ir didvyrių Vestminsterio abatijoje. Tad net dvi tautos – vokiečiai ir anglai – Hendelį laiko savo kompozitoriumi.

​Namas, kuriame gimė ir gyveno Hendelis (Halė, Vokietija)

​Stilius

​Hendelis kūrė baroko stiliaus, dažniausiai polifoninę muziką. Kaip jau minėta, Hendelis savo kūryboje sėkmingai sujungė vokiečių, italų, anglų ir prancūzų muzikos tradicijas. Besimokydamas Vokietijoje, jis išmoko komponavimo technikos, polifonijos. Italijoje gilinosi į operos ir oratorijos meno subtilumus.

​Gyvendamas ir kurdamas Anglijoje, jis kūriniuose naudojo vietos muzikai būdingus dalykus (pavyzdžiui, daugiau įtraukdavo anglų publikos mėgstamus chorus). Iš prancūzų muzikos Hendelis perėmė kai kuriuos orkestruotės niuansus.

​Hendelis itin ištobulino baroko teatrinę muziką. Pirmiausia tai darė, sėkmingai kurdamas itališkas operas. Opera seria – rimtoji italų opera – tuo metu išgyveno nuosmukį. Operos darėsi panašios į koncertus su kostiumais. Operos numeriai buvo atliekamai vienas po kito kaip koncerte, daugiausia kreipiant dėmesį į dainininkų meistriškumą.

​Hendelis sugebėjo operą vėl priartinti prie dramos. Jis operos numerius jungė į scenas, kuriose vyko veiksmas. Veiksmo pagrindas buvo antikos laikų istorijos ir jų veikėjai. Svarbiausiu operos numeriu Hendelio operose išliko arijos, tačiau jos buvo trumpesnės, nemonotoniškos, kontrastingesnės nei kitų to meto kompozitorių.

​

Hendelio oratorijos sukurtos pagal istorijas iš Šventojo Rašto. Bet dažniau buvo atliekamos operos teatruose nei bažnyčiose. Oratorijos gerokai priminė operas, tik joms nereikėjo kostiumų, scenografijos, režisūros (todėl buvo pigiau pastatyti). Be to, oratorijos buvo kuriamos įvairiomis kalbomis (ne tik italų, kaip opera).

​

Hendelio oratorijos parašytos anglų kalba, tai lėmė publikos simpatijas šiam žanrui. Hendelio oratorijos (palyginti su italų kompozitorių) yra dramatiškesnės, vaizdingesnės.​

​

​Kūriniai

​•Hendelis sukūrė operų (apie 50) – „Rinaldas“, „Julijus Cezaris“, „Kserksas“,

•Oratorijų (22) – „Saulius“, „Izraelis Egipte“, „Mesijas“,

Muzikos orkestrui − concertogrosso ir siuitos

​Kūriniai

​Iš instrumentinių kūrinių labiausiai išpopuliarėjo Hendelio concerto grosso (koncertai orkestrui) ir dvi orkestrinės siuitos: „Muzika ant vandens“ (Water music) ir „Muzika karališkajam fejerverkui“ (arba „Fejerverko muzika“ – Music for the Royal Fireworks). Jų muzika, kaip ir daugelio Hendelio kūrinių, didinga, įspūdinga.