​Veiksmažodis atstovauti reikalauja Naud. l.

​

Gimnazistai atstovavo mokyklai respublikiniame konkurse​.

Dalia Grybauskaitė atstovavo Lietuvai Europos Taryboje.​

Mokytojai ​atstovavo savo kolegoms posėdyje.

Seminaras truko penkias valandas (ne penkerias).

Trys šimtai keturios knygos buvo brolio kambaryje (ne trys šimtai ketverios).

Kartu su tėčiu išgėreme du puodelius kavos (ne dvejus).​

Mokiniai sužaidė dvejas rungtynes (ne dvi).​

Mildai buvo dvidešimti devyneri metai (ne dvidešimt devyni). ​

Rokas nusipirko dvejus marškinius (ne du). ​

Daugiskaitiniai daiktavardžiai (durys, metai, rungtynės, vestuvės ir kt.) reikalauja ​dauginio skaitvardžio (vieneri, dveji, treji, ketveri ir t. t.), kitais atvejais vatojame įprastus skaitvardžius (vienas, du, penki)

1. Vienas veikėjas atlieka du veiksmus vartojame padalyvį (pusė -dam-os). 2. Jei yra du veikėjai arba beasmenis sakinys, galime vartoti pusdalyvį.

1. Eidamas namo, susižeidžiau (einant netinka).

Paž​velgę į šias nuo nuotraukas, pastebėsime tam tikrų skirtumų (pažvelgus netinka)

​Jos elgiasi nepažeisdamas taisyklių (nepažeidžiant netinka)

2. Mums einant, Povilas dainavo​.

Skaitant knygą, reikia susikaupti.

​Paukščiams čiulbant medžiuose, Martynas kūrė eilėraštį.

​Du veikėjai – balsas skambėjo, jis nebegalėjo.

Aš ir dariau užduotį, ir mąsčiau. Todėl Darydamas užduotį, daug mąsčiau. ​

​1. Kai daiktavardžiu norimas pabrežti laikinumas vartojamas Vard. l.

2. Kai vartojame būdvardį, jį deriname su įvardžio, daiktavardžio linksniu.​

3. Veiksmažodžiai laikyti, vadinti​, pripažinti, paskelbti reikalauja Įn. l.

1. Vieną dieną jis taps direktorius (reikia – direktoriumi)​.

​Žmogaus tikėjimas gali tapti antra prigimtis

(antrąja prigimtimi).

​2. Kiekvienas žmogus nori būti laimingu (turi būti laimingas). Žmogus kas? laimingas kas?

​Jei nori geriau mokėti matematiką, per pamoka turi būti atidesniu (turi būti atidesnis)

​

​3. Įstatymą paskelbė negaliojančiu. Kalinį pripažino neveiksniu.