​Lietuvių kalboje turime šias kalbos dalis:

​

​Veiksnys

​Tarinys

​Papildinys

​Pažyminys

​Aplinkybė

​Veiksnys

Veiksnys  - kas?

​

​

​Draugai ėjo.

Mes su draugais ėjome namo.

Aš ir Matas valgome kartu.

Dainuoti yra sunku.

​Tarinys

​Tarinys - ką veikė?

​

​

​1.     Grynasis: Aš einu. Jis tik pokšt. Senelis ėjęs per girią ir sutikęs lokį. Aš bėgti, jie vytis.

2.     Suvestinis: Aš galiu eiti.

3.     Sudurtinis: Aš esu draugiškas. Vilnius – gražus miestas. Vilnius yra miestas, kuriame užaugau.

4.     Mišrusis: Aš galiu būti kantrus.

​Papildinys

​Papildinys – ko? Kam? Ką? Kuo? – klausimas kyla iš tarinio.

​

1.     Nemėgstu daržovių.

2.     Meldžiuosi Dievui.

3.     Gerbiu motiną.

4.     Pasikliauju nuojauta.

​Pažyminys

​Pažyminys – koks? kokia? kieno? – klausimas kyla iš bet kurios sakinio dalies, išskyrus tarinį.

​

​1.     Derinamasis: gražus aukštas namas, gražaus aukšto namo, gražiam aukštam namui...

2.     Nederinamasis: tėvo krėslas

Mergaitė su apelsinais

Mergaitė languota suknele

Noras kurti

Mergina iš gretimo namo

​

​

​Pažyminys (2)

​3.     Neišplėstinis: įdomus filmas; durų rankena (neišplėstiniai pažyminiai gali būti ir derinamieji, ir nederinamieji)

4.     Išplėstinis: Vaikas mato laivą, pilną linksmų keliautojų.

​Aplinkybė

​Aplinkybė – klausimas kyla iš tarinio.

​

1.     Laiko – kada? Vakar ėjau namo.

2.     Vietos – kur? Namuose mokiausi.

3.     Būdo – kaip? Tyliai meldžiausi.

4.     Priežasties – kodėl? Pavargusi prisėdau.

5.     Tikslo – kokiu tikslu? Išėjau uogauti.

6.     Sąlygos – kokiai sąlygai esant? Nepametęs neieškok.

7.     Nuolaidos – nepaisant ko? Ir mylėdamas ją paliko.

8.     Kiekybės aplinkybė – kiek? Sirgo dvi savaites.