Renesansas

​Renesansas - tai kultūrinis judėjimas, kuris prasidėjo Europoje (Italijoje) dar XIV a. ir tęsėsi iki XVII a. vidurio.

​

​

Lietuvoje šį judėjimą XVI a. pradėjo platinti iš studijų užsienyje grįžę lietuviai, iš kitų kraštų į Lietuvą kviečiami  meno ir mokslo žmonės.

​

Humanizmas - tai filosofija, žmogų laikanti didžiausia vertybe. Humanizmas vertina mokslinius metodus, atmeta religines dogmas.

​Meno ir mokslo pakilimas, jų pasaulietinės tendencijos, antikos kultūros tradicijų atgaivinimas. Įsigalėjo tikėjimas asmenybės protu, universaliomis kūrybinėmis galiomis. Imta tyrinėti gamtą, ieškoti realybės vaizdavimo dėsnių. Iškeltos grožio ir harmonijos idėjos, jas bandyta išreikšti idealių proporcijų sistemomis.

​Martynas Mažvydas gimė apie 1520 m., greičiausiai, Pietų Žemaitijoje. Iš jaunystės pritarė reformacijai, 1539 – 1542 m. mokytojavo Abraomo Kulviečio įsteigtoje Vilniaus protestantų pakraipos kolegijoje, senamiesčio centre. Ją uždarius, buvo katalikų bažnyčios vyresnybės persekiojamas ir tikriausiai kalintas. Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio 1546 metų birželio 8 dienos kvietimu atvyko į Karaliaučių. Tų pačių metų rudenį  jis įstojo į Karaliaučiaus universitetą. Kunigaikščio remiamas studijavo teologiją. Vos pradėjęs studijuoti, 1547 m. pradžioje, M. Mažvydas pateikė spausdinti savo parengtą Katekizmą. Bakalauro laipsnį jis įgijo greičiau negu per dvejus metus. Nuo 1549 m. iki mirties (1563 m. gegužės 21d.) kunigavo Ragainės evangelikų liuteronų bažnyčioje, buvo paaukštintas arkidiakonu.

​Spėjama, kad gimė ir išsilavinimą gavo Vilniuje. Globojamas Lietuvos didžiojo etmono Grigaliaus Chodkevičiaus keliavo po Europą, buvo jo sekretorius. Mokėsi Padujos universitete. Paskelbė herojinę poemą „Radviliada“ (lot. Radvilias). Joje, sekdamas Vergilijaus „Eneida“ bei naudodamas jos įvaizdžius, aprašė Mikalojaus Radvilos Rudojo gyvenimą ir kovas, kėlė LDK savarankiškumo siekį. Taip pat sukūrė epigramų, panegirikų, eilėraščių, poleminį satyrinį veikalą „Teologinės tezės“. Rašė lotynų kalba.

​Reformacijai Lietuvoje padėjo plisti tiek religinė tolerancija, tiek galingi globėjai - garsūs didikai Radvilos. Vienas iš šių didikų patikėtinių paragina poetą Joną Radvaną sukurti karvedį Mikalojų Radvilą Rudąjį šlovinančią poemą.

​

​

​

​"Radviliada" - panegirika, nes teigiamos savybės, šlovinančios tėvynės istoriją, paryškinamos, o neigiamos gali būti nutylėtos.