​Skirtingose Lietuvos vietose gyvenantys lietuviai nuo seno kalba skirtingomis tarmėmis, laikosi skirtingų papročių. Todėl Lietuva skirstoma į penkias etnografines dalis:

Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją, Dzūkiją ir Mažąją Lietuvą.

​ Įsižiūrėkite į Lietuvos etnografinį žemėlapį

• Pabandykite surikiuoti etnografines dalis nuo didžiausios iki mažiausios.

​ Įsižiūrėkite į Lietuvos etnografinį žemėlapį

• Įsidėmėkite didžiausius etnografinių dalių miestus.

​

​Įvairiose Lietuvos dalyse kalbama skirtingomis tarmėmis.

​

​Tarmė - tai tam tikroje teritorijoje susiformavusi kalbos atšaka.

​

​

​

​Lietuvoje vartojamos tarmės

​Žemaičių, aukštaičių, kartais išskiriamos ir dzūkų bei suvalkiečių.

​Tautiniai drabužiai

​Seniau tautiniais drabužiais lietuviai vilkėdavo ir per vestuves, ir apraudodami mirusiuosius.

Tikėta, kad tautiniai drabužiai turi netgi magiškų galių, saugo nuo pikto žvilgsnio, nuo nelaimių.

​

​Tautinių drabužių dalys

​Vyrų kostiumą sudaro: galvos apdangalas - skrybėlė, balti marškiniai, švarkas arba liemenė, kelnės, juosta arba skarelė, auliniai batai.

​

​Tautinių drabužių dalys

​Moterų kostiumą sudaro: galvos apdangalas (karūna, juosta, skara, kepuraitė, nuometas), marškiniai, liemenė, sijonas, prijuostė, juosta, batai.

​

​Tautiniai drabužiai

​Šiais laikais tautiniais drabužiais vilkima per Lietuvos valstybinių švenčių iškilmes, tautines, taip pat dainų ir šokių šventes.