Vienas mažas žmogaus žingsnis

Pirmasis dirbtinis Žemės palydovas ir apskritai pirmasis kosminis aparatas, sėkmingai išvestas į Žemės geocentrinę orbitą. Šiuo palydovu buvo nustatytas Žemės atmosferos sluoksnių tankumas keičiantis orbitai.

Palydovas – tai kūnas, skriejantis aplink planetą. Palydovai gali būti gamtiniai ir dirbtiniai, pavyzdžiui, Mėnulis yra gamtinis Žemės palydovas, o kosminė stotis, kuri sukasi aplink Žemę, – dirbtinis Žemės palydovas.

Geostacionarinė orbita yra žiedinė orbita, esanti tiksliai virš planetos pusiaujo. Ji turi unikalių savybių, plačiai naudojama telekomunikacijų, transliavimo, meteorologiniams, tyrimų ir kitiems palydovams patalpinti. 

Tokia orbita, kurioje esantis dirbtinis palydovas kiekvienu apsisukimu praskrieja virš arba netoli abiejų astronominio objekto ašigalių. Poliarinės orbitos dažnai naudojamos palydovams, renkantiems duomenis kartografijai, Žemės stebėjimo palydovams, žvalgybos palydovams, taip pat kai kuriems orų palydovams.

Žmonių gyvenama kosminė stotis, skirta ilgalaikiams kosminiams tyrinėjimams.

Observatorija yra mokslinė institucija, kurioje dirbantys astronomai stebi dangaus objektus ir atlieka tyrimus. Observatorijos statomos vietovėse, kuriose yra geras astroklimatas, dažniausiai kalnuose (1500–4000 m aukštyje). Observatorijose dažniausiai įrengiami keli įvairios paskirties teleskopai, aprūpinti fotografijos ir kitokia aparatūra.

Observatorijose būna laboratorijos fotografijoms ryškinti ir matuoti, elektronikos, optikos ir mechanikos dirbtuvės, bibliotekos, viešbučiai astronomams. Prasidėjus kosminėms kelionėms, buvo sukurtos orbitinės observatorijos.