Kodėl Saulė teka ir leidžiasi?

Dabar žinoma, kad Žemė panaši į milžinišką rutulį. Ji ne tik skrieja aplink Saulę, bet ir sukasi apie savo ašį. Štai kodėl mums atrodo, kad Saulė juda aplik žemę. Mūsų planeta sukasi dideliu greičiu. Tačiau to nepastebime, nes drauge juda viskas: namai, medžiai, jūros, oras...

Žemė, judėdama orbita aplink Saulę, taip pat sukasi apie savo ašį. Vieną kartą apie savo ašį ji apsisuka per 23,9 valandos. Žemės ašis yra įsivaizduojama tiesi linija, einanti per Žemės centrą ir du jos paviršiaus taškus, vadinamus Žemės ašigaliais. Dėl sukimosi Žemės rutulys yra truputį suplotas, nes besisukančios Žemės dalys stengiasi nutolti nuo sukimosi ašies.

Taškai, esantys tiesioje linijoje, kuri jungia ašigalius, Žemei sukantis nejuda, o visos kitos rutulio dalys sukasi įvairiu greičiu. Didesniu greičiu sukasi tos Žemės rutulio dalys, kurios yra toliau nuo sukimosi ašies, t. y. Žemės pusiaujuje. Pati Žemė sukasi tolygiai, be postūmių ir trūkčiojimų. Su Žeme kartu sukasi visa, kas yra arti jos paviršiaus, taip pat oras. Niekas netrukdo Žemės judėjimui, todėl mes nejaučiame Žemės sukimosi.

Para vadinamas laikas, per kurį planeta vieną kartą apsisuka apie savo ašį, arba laikas, kurį sudaro diena ir naktis. Žemė apie savo ašį apsisuka per 24 valandas. Parą sudaro 1 diena ir 1 naktis. Para prasideda vidurnaktį ir baigiasi kitą vidurnaktį, praėjus 24 valandoms. Anksčiau skirtingose valstybėse para „prasidėdavo“ skirtingu laiku, pvz., Italijoje – nusileidus saulei, Babilone – jai tekant.

Diena – tai šviesioji paros dalis nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Sukdamasi apie savo ašį, Žemė pasisuka į Saulę ir kitus dangaus kūnus įvairiomis pusėmis. Dėl to sakome, kad Saulė „pateka“ ir „nusileidžia“. Per dieną Saulė nukeliauja tam tikrą matomą kelią virš horizonto, judėdama iš kairės į dešinę, iš rytų į vakarus.