Nuostabi orkestro istorija

Renesanso laikų orkestruose dažniausiai grodavo tik pučiamaisiais instrumentais. Jais mėgdžiodavo choro balsus. Tokių orkestrų sudėtis nuolat kisdavo, nes turėti muzikos instrumentą būdavo prabanga.Didikų samdomi muzikantai grodavo su dvarų instrumentais. Tik 1597m.komp.Gžovanis Gabrielis savo kūrinyje nurodė konkrečius instrumentus.

Tobulėjant instrumentams,ypač smuikui,pradedama kurti vis daugiau kūrinių.Pamažu atsisakoma ir mėgdžioti vokalinį stilių,nes instrumentai kartais jau pranoksta žmogaus balsą.Instrumentinė muzika darosi labai virtuoziška.

Baroko laikų muzikantai rengdavo virtuoziškus pasirodymus.

XVII - XVIIIa. į visų orkestrų sudėtį būdavo įtraukiamas klavesinas.Jo paskirtis tampa labai svarbi.Klavesinu dažniausiai skambindavo pats kompozitorius ir kartu vadovaudavo orkestrui.Vėliau šias pozicijas užėmė dirigentas.

XVIIIa. orkestrai buvo nedideli.Tik patys turtingiausi didikai galėjo išlaikyti didelius ansamblius,kuriuose vieną partiją atlikdavo bent keli instrumentalistai.

Tokį orkestrą turėjo karalius Liudvikas XIII.1626 m.jis įkūrė,,Didijį karališkųjų smuikų ansamblį''

Pastebėta,kad instrumentų garsai skamba nevienodai,kai kurie iš jų išsiskirdavo,todėl buvo nuspręsta,jog silpniau skambančiais smuikais turi griežti daugiau muzikantų,kad garsumas nesiskirtų nuo violončelių ir kontrabosų.

Orkestro muzika buvo populiari ir baroko ir klasicizmo laikais, tačiau savo populiarumo viršūnę pasiekė romantizmo epochoje.Kaip tik tada susikūrė didieji simfoniniai orkestrai.

Tuo laiku sukuriama daug sudėtingesnių kūrinių orkestrui,orkestras praplečiamas,papildomas muzikantais ir instrumentais.

Šių laikų orkestrų sudėtis nusistovėjusi, skiriasi tik muzikantų vieta scenoje.